Artėjant šildymo sezonui vis daugiau namų savininkų svarsto, kuo geriau kūrenti krosnį ar katilą – tradicinėmis malkomis, ar vis populiarėjančiais durpių briketais. Klausimas nėra naujas, tačiau kylant kuro kainoms jis tampa vis aktualesnis. Pabandykime išsiaiškinti, kas šiais metais atsipirktų labiau.
Kaloringumas – ne visada tas pats, kas šiluma namuose
Durpių briketai pasižymi gana aukšta šilumine verte – apie 4200–4800 kcal/kg, priklausomai nuo gamintojo ir spaudimo technologijos. Palyginimui, gerai išdžiovintos beržo malkos duoda apie 3800–4000 kcal/kg, o ąžuolo – šiek tiek daugiau. Skaičiai atrodo palankūs briketų naudai, tačiau realioje situacijoje viskas priklauso ne tik nuo kaloringumo, bet ir nuo to, kaip kuras dega konkrečioje krosnyje ar katile.
Durpių briketai dega tolygiau, be didelių liepsnos šuolių, todėl šiluma patalpoje pasiskirsto tolygiau, be staigių temperatūros svyravimų. Malkos, priešingai, greičiau įkaista, bet ir greičiau atvėsta – ypač jei krosnis nėra pritaikyta ilgai degančiam kurui.
Drėgmė – dažnai pamirštas veiksnys
Vienas didžiausių malkų trūkumų – priklausomybė nuo tinkamo džiovinimo. Jei malkos nebuvo laikomos bent metus po supjovimo, jų drėgmė gali siekti 30–40 proc., o tai reiškia, kad didelė dalis energijos sunaudojama tiesiog vandeniui garinti, o ne namo šildymui. Durpių briketai gaminami pramoniniu būdu, jų drėgnumas standartizuotas ir dažniausiai neviršija 12–15 proc. Tai suteikia briketams pranašumą – jie dega efektyviau nepriklausomai nuo sandėliavimo sąlygų, jei laikomi sausai.
Kaina 2026-aisiais – kas pasikeitė
Malkų kaina tradiciškai svyruoja priklausomai nuo regiono, medžio rūšies ir to, ar perkama jau supjauta bei sudžiovinta mediena, ar reikia savarankiškai ruoštis. Šįmet malkų kainos išliko gana stabilios, tačiau paklausa žiemos pradžioje dažnai išaugina kainas 15–20 proc.
Durpių briketų kaina taip pat kilo, tačiau ne taip staigiai – gamyba mažiau priklauso nuo sezoniškumo, todėl tiekimas išlieka stabilesnis. Skaičiuojant kainą už vieną gautą kilovatvalandę šilumos, briketai dažnai atsiperka geriau, ypač jei žiūrima ne į vienkartinę pirkimo kainą, o į bendrą sunaudotą kiekį šildymo sezonui.
Praktiniai niuansai, kuriuos verta žinoti
Briketai užima mažiau vietos sandėliavimui – tai aktualu tiems, kurie neturi didelės malkinės ar sandėliuko. Be to, jie mažiau dulka, nepalieka žievės liekanų ir apskritai patogesni tvarkymo požiūriu. Tačiau reikia paminėti ir vieną dalyką – ne visos krosnys vienodai gerai pritaikytos briketams kūrenti. Senesnio tipo krosnyse, kur trauka nereguliuojama, briketai gali degti per greitai arba, priešingai, rūkti.
Malkos savo ruožtu suteikia tą tradicinį, daugeliui pažįstamą šilumos jausmą – traškėjimą, būdingą kvapą, vizualų malonumą stebint ugnį. Tai sunkiai išmatuojamas, bet realus veiksnys, dėl kurio dalis žmonių renkasi malkas net žinodami, kad briketai gali būti ekonomiškesni.
Tad ką kūrenti šią žiemą?
Jei svarbiausia – grynas efektyvumas ir stabilus kaloringumas nepriklausomai nuo oro sąlygų, durpių briketai atrodo patikimesnis pasirinkimas 2026-ųjų žiemai. Jie mažiau priklauso nuo sandėliavimo klaidų ir leidžia tiksliau planuoti kuro kiekį. Tačiau jei namuose yra gerai vėdinama malkinė, o malkos jau spėjo išdžiūti bent metus, jos gali būti ne mažiau ekonomiškos, o šildymo procesas – jaukesnis.
Galiausiai sprendimas priklauso nuo konkrečios krosnies tipo, sandėliavimo galimybių ir asmeninių įpročių. Vieniems svarbiau skaičiai, kitiems – atmosfera prie ugnies. Abu variantai turi savo vietą, tik reikia sąžiningai įsivertinti, kas realiai tinka jūsų namams.