Įdomybės

Apie Rėkyvos pelkinį kompleksą.

Jau keliasdešimt metų dėl spartaus Rėkyvos ežero seklėjimo labiausiai kaltinamas šalia esantis Rėkyvos durpynas, kurį šiandien eksploatuoja  AB „Rėkyva“.  Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad moksliniais tyrimais neįrodyta, jog būtent durpynas labiausiai įtakoja ežero seklėjimą.
Ekspertų  grupei  vadovavęs  dr. Aušrys  Balevičius teigė, kad šiandien matomas Rėkyvos ežero ir aplink jį esančių Rėkyvos, Piktmiškio, Lieporių ir pelkynų kompleksas yra per tūkstančius metų natūraliai užpelkėjusio didžiulio priešistorinio ežero liekanos.  Jo teigimu,  Šiauliai šiandien turi seną, seklų, užpelkėjusį ir uždurpėjusį  ežerą, kurio senėjimo procesus spartina didžiulis ežero produktyvumas, aplink ežerą įsikūrusių  gyventojų tarša, aplinkinių teritorijų paviršinės nuoplovos, ežere palaikomas per aukštas vandens lygis.  Taip pat nustatyta, kad į ežerą suteka nemaža dalis paviršiaus nuoplovų nuo daržų, kiemų, lauko tualetų ir pan.,  iš urbanizuotos teritorijos rytiniame ežero krante. Kitaip tariant ežerą stipriai teršia jo pakrantėse esantys kolektyvinių sodų nameliai ir vietoje jų atsiradę individualių gyvenamųjų namų kvartalai, neturintys kanalizacijos.  Į vandenį taip pat patenka ir įvairios šiukšlės. Ekspertų grupė taip pat įrodė, kad vienoje iš 2004-2008 metais atliktų mokslinių studijų pateikti teiginiai, jog mažesnis nei 400 m. atstumas tarp ežero ir durpyno kelia ekologinę grėsmę ežerui ir tik didesnis kaip 600 m. apsauginės zonos plotis padėtų išvengti katastrofų tikimybės, stokoja pagrįstumo.
2010 liepos 23 dieną Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas patvirtino Rėkyvos durpių telkinio monitoringo programą 2010-2020 metams, kurioje įpareigojo AB „Rėkyva“ įdiegti itin pažangią monitoringo sistemą. Į šią sistemą įmonė investavo per 300 000 Lt. Šio monitoringo eiga ir duomenys jau aktyviai viešinami Šiaulių miesto žmonėms.
Paspaudus žemiau esančias nuoradas susipažinsite su monitoringo programa ir jos eiga:
2010 m atasakaitos ir išvados
2010 Rekyvos monitoringo programa
Rėkyvos ežero studijų ekspertizė

 

Kazimieras Kaminskas

UAB Šilutės durpės tapo didžiausio Europoje japoniško sodo rėmėju

UAB Šilutės durpės tapo kuriamo didžiausio Europoje Japoniško sodo rėmėju. Ant mūsų durpių užaugs samanos, būdingos Japoniškam sodui.
Egzotiškąjį sodą Lietuvos pakraštyje kuria japonų specialistai, dėl šio projekto atsisakę darbų Anglijos karališkajame sode. 16 ha sklype bus sukurta ramybės oazė: čia bus galima gėrėtis žydinčiomis sakuromis, klausytis paukščių čiulbėjimo, upelių čiurlenimo, netgi paskanauti tikrų japoniškų patiekalų. Girdėsim srūvančio "žemės kraujo" simfoniją: nuo kalno tvenkinio upeliai tekės per kiekvieną turizmo sodybų kiemą, šniokš kriokliukai, vienas į kitą daužysis akmenukai...
Japoniškam sodui sukurti prireiks 25 tūkst. tonų akmenų, iš kurių 7 jau atvežtos. Sode vešės 2 tūkst. medžių ir 15 tūkst. įvairių žydinčių krūmų. Japonijos meistrų nebaugina atšiaurokas lietuviškas klimatas, mat Japonijoje yra regionų, tarkim, Hokaido, kur žiemą tvyro 25 laipsnių šaltis. Be to, sode augs lietuviški klevai, pušys, eglės ir kiti visžaliai medžiai. Ypatingai visus dvylika mėnesių prižiūrimame sode žiemai medžius apriš spalvotais siūlais ir jie taps panašūs į piramides. Beje, kompozicinė japoniškų sodų struktūra yra asimetrinė, dažniausiai trikampio formos.
Japoniško stiliaus būstuose ir aplinkoje veiks ikebanos, arbatos gėrimo ceremonijos, taekvondo mokyklos, taip pat bus rengiama daugybė koncertų, spektaklių, parodų, ekspozicijų. Japonai ir lietuviai keisis kultūrologų, menininkų delegacijomis, dalinsis skirtingų kultūrų tradicijų, papročių, pasaulėjautos patirtimis. Įdomu tai, jog atvykusieji pasigrožėti parku galės ne tik įsigyti retą augalėlį ir pasimokyti japoniškos sodininkystės principų, tačiau ir stebėti nuolat besiplečiančio sodo kūrimo procesą ir net jame dalyvauti.
Hajimė Vatanabė, Japonijos kraštovaizdžio architektas, teigia, kad šis japoniškas sodas - „Dainuojančių akmenų slėnis ,,Madzuchai“ - didžiausias Europoje.
Lankytojams japonišką sodą atverti tikimasi kitą vasarą, tačiau japonų specialistai sako, kad visas jo grožis pasimatys tik po 10- 15 metų.
Smagu žinoti, kad mūsų darbas prasmingas, o mūsų  darbo „vaisiai“ -  amžini, kaip samanos japoniškame sode...

Tai įdomu.

Gal ne visi žino, kad iš tamsių susiskaidžiusių durpių yra gaminama aktyvuota anglis, kuri naudojama skysčių, dujų bei brangiujų metalų filtravimui nuo teršalų, tai yra, ir maisto ir geriamo vandens ir vaistų pramonėje.   Kai kas tur būt yra girdėjęs, kad mūsų senoliai, ypač vaikams, apsinuodijusiems maistu, duodavo suvalgyti medžio anglies, nes jau tada pastebejo, kad anglis mažina apsinuodijimo pasekmes.

Arba, apanglėjusiame medžio inde, ilgiau išsilaikydavo  geriamas vanduo.
Dabar žinoma, kad veikimo principas yra labai paprastas.  Aktyvuota anglis ant gamybos procese susidariusių cilindrinių porų, turi labai didelį paviršiaus plotą, kuris ir absorbuoja arba surenka bakterijas, jų toksinus ar kitas organines medžiagas. Kaip pavyzdys, šaukšto aktyvuotos anglies plotas prilygsta futbolo aikštės plotui.

Šiais laikais, pritaikius įvairius anglies aktyvavimo cheminius metodus, panaudojimo galimybės gerokai išsiplėtė. Tai, ir apvalomi vaistai nuo pašalinių medžiagų ir auksas išgryninamas nuo rūdos. Maisto pramonėje - panaudojimas yra dar platesnis. Aktyvuota anglimi išbalinamas cukrus, apvalomas vynas, viskis, romas, degtinė, vaisių sultys. Iš aliejų pašalinami kancerogenai. Pagal reikalą, galima pašalinti iš kavos pupelių kofeiną ir t.t.

Tiesą pasakius,  aktyvuotos anglies panaudojimas mūsų gyvenime, yra labai ir labai platus. Ir prie to prisideda, mums gerai žinomos paprastos durpės...

Įdomūs faktai:

  • iš tamsių susiskaidžiusių durpių yra gaminama aktyvuota anglis, kuri naudojama skysčių, dujų bei brangiujų metalų filtravimui nuo teršalų, tai yra, ir maisto ir geriamo vandens ir vaistų pramonėje.
  • Mūsų senoliai, ypač vaikams, apsinuodijusiems maistu, duodavo suvalgyti medžio anglies, nes jau tada pastebejo, kad anglis mažina apsinuodijimo pasekmes.
  • Lietuvoje nuo senų laikų durpės buvo naudojamos kurui. Yra duomenų, kad dar 19 a. pradžioje ten, kur stigo miškų, buvo kasamos ir kurui naudojamos durpės.

Asociacijos naujienos

2017-06-13 Naujienos

Apie meilę durpėms

Apie meilę durpėms

Nuotaikingas filmukas apie atsakingą požiūrių į durpių gavybą ir darbuotojų gerovę.

2017-04-21 Naujienos

UAB Klasmann-Deilmann Šilutė skatina vietinį sportą  

UAB Klasmann-Deilmann Šilutė skatina vietinį sportą  

UAB Klasmann-Deilmann Šilutė jau ne pirmus metus remia įvairias vietos sporto šakas. Tokiu būdu įmonė prisideda prie Šilutės jaunimo užimtumo ir sveikos gyvensenos propagavimo. Šįkart įmonės dėmesio vėl sulaukė Šilutės krepšinio klubas.



Asociacijos nariai / Durpių gamyba ir perdirbimas

Legra

Pagrindinė bendrovės veikla yra durpių gavyba.

Sulinkiai

Pagrindinė bendrovės veikla yra durpių gavyba, perdirbimas ir prekyba.

Laveksa

Pagrindinė bendrovės veikla yra durpių gavyba, pardavimas, transporto paslaugos.

Klasmann-Deilmann Gedrimai

Pagrindinė bendrovės veikla yra durpių gavyba.

Magma

Kietųjų naudingųjų iškasenų prognozavimas, telkinių paieška ir žvalgyba, kompiuterinis karjerų projektavimas, kasybos poveikio aplinkai vertinimas, ekogeologiniai tyrimai ir konsultacijos.

Sprendimas: Creative Partner