|
|||||||||||||
| Naujienos | |||||||||||||
|
BALTIC COUNTRIES PEAT PRODUCERS FORUM 2010 DRUSKININKAI, LITHUANIA 02.09.-04.09.2010
***
Šių metų gruodžio 4 dieną, Botanikos instituto patalpose, įvyko durpių įmonių asociacijos “Lietuviškos durpės” narių eilinis susirinkimas. Susirinkime dalyvavo „LITBIOMA“ - Lietuvos biomasės energetikos asociacijos prezidentas p. Remigijus Lapinskas, kuris papasakojo apie Europos Sąjungos poziciją kuro durpių klausimu ir davė naudingų patarimų dėl didesnio kuro durpių panaudojimo galimybių. Buvo sutarta abiems asociacijoms paruošti kreipimąsi į Vyriausybę. Susirinkime taip pat buvo aptarti ir kiti durpių pramonei svarbūs klausimai. Kalbėta, apie asociacijos darbą tarptautinėse durpininkų organizacijose, bei apie sekančiais metais organizuojamą tarptautinį durpininkų forumą Lietuvoje. Baigiant susirinkimą, buvo pagerbtas ilgametis durpių pramonės profesionalas p. Kastytis Vyšniauskas, kuris nuo šių metų atsisakė aktyvios profesinės veiklos. Asociacijos prezidentas Albinas Černauskas, padėkojo gerb. Kastyčiui už ilgametį darbą, palinkėjo tolesnės turiningos veiklos ir įteikė jam garbingą prof Jurgio Vidmanto nominacijos medalį. Gaila, tačiau šiais metais aktyvią profesinę veiklą baigė jau antras durpių pramonės profesionalas.
Susirinkomo akimirkos.
***
Lapkričio 27 dieną "Klasmann-Deilmann GmbH" kompanijos kolektyvas atsisveikino su ilgamečiu UAB "Gedrimų durpės" direktoriumi Algimantu Martinkumi, kuris nutarė baigti aktyvią profesinę veiklą. Gerb. Algimantas durpių bendrovėje pradėjo dirbti prieš 44 metus tuometinėje Skuodo MTS - traktoristu, o baigė savo aktyvią profesinę veiklą - būdamas direktoriumi. Tai labai gražus pavyzdys jaunajai durpininkų kartai. Ta proga, asociacijos prezidentas Albinas Černauskas padėkojo Algimantui Martinkui už ilgametį darbą durpių pramonėje ir, pagerbdamas jį, įteikė prof. Jurgio Vidmanto nominacijos medalį.
***
Įvyko Baltijos šalių durpių gamintojų forumas 2009 09.09 – 11.09.2009, TARTU
Rugsėjo 09-11 dienomis įvyko Baltijos šalių durpių gamintojų forumas, kurį šiais metais organizavo Estijos durpių įmonių asociacija. Forumo metu buvo kalbama apie dujas, sukeliančias šiltnamio reiškinį, bei jų emisiją Estijos durpynuose. Taip pat, vyko diskusija sekcijose apie durpių gavybos sertifikavimą, kuro durpes, durpių pramonės socio-ekonominę svarbą, durpių kainodarą. Forumo dalyviai susipažino su Estiko Plastar, Premier Tech ir Fortum Tartu kompanijomis ir jų gaminama produkcija. Trečią forumo dieną, dalyviai lankėsi Tartu šiluminėje jėgainėje, kuri energijai pagaminti naudoja kuro durpes.
Forumui pasibaigus, sekančio Baltijos šalių durpininkų forumo estafetę, Estijos durpininkų asociacijos vadovas p. ERKI NIITLAN perdavė Lietuvos durpininkų asociacijos prezidentui p. ALBINUI ČERNAUSKUI. Taigi iki susitikimo LIETUVOJE 2010 metais !
***
Naujas durpių išteklių mokestis
Kaip jau informavome anksčiau, 2008-12-19 Seimo nariai J.Šimėnas. V.Babilius ir S.Giedraitis pateikė Parlamento narių svarstymui, įstatymo pakeitimo projektą XIP-212, siūlydami mokestį už gamtos išteklius padidinti du kartus. Tame tarpe, durpių mokestį padidinti – mažaskaidėms durpėms nuo 0,54 iki 1,08 lito už kub. metrą ir kitoms durpėms nuo 0,20 lito padidinti iki 0,40 lito už kub. metrą. Durpių įmonių asociacija, su tokiu pasiūlymu kategoriškai nesutiko ir savo argumentais, atitinkamuose Parlamento komitetuose bandė motyvuoti, kad: - Lietuvos durpių pramonė dabar dirba 4-5 proc. rentabilumo ribose ir padidėjus išteklių mokesčiui daugiau nei 0,62 Lt/m3, praktiškai būtų stabdoma durpių įmonių veiklos plėtra, kas ekonominės krizės sąlygomis reikštų darbo vietų mažinimą, arba silpnesnių durpių bendrovių nemokumą. - Lietuvos durpių pramonė vis sunkiau konkuruoja su kaimyninėmis šalimis Latvija, Estija, Baltarusija, tiek dėl didesnių šiose šalyse turimų durpių resursų, tiek dėl geresnės mokestinės aplinkos. Kaip pavyzdys, Estijoje durpių išteklių mokestis yra 0,54 Lt/m3, plius valstybė subsidijuoja dyzelinio kuro sąnaudas, Latvijoje – 0,11 Lt/m3. - Brangus durpių laukų įruošimas, kuris kainuoja apie 18.000 litų vienam hektarui, neskaitant tolimesnių gamybos kaštų. - Greitai besivystant pasaulinei durpių pramonei, kad pagaminti konkurencingą durpių produktą, atitinkantį šiuolaikinių žemės produktų augintojų reikalavimus, reikalingos milžiniškos investicijos į gavybos ir gamybos technologijas. - Kasmetiniam pavasariniam durpių laukų paruošimui gavybai, tai yra nusausinimo sistemų, vandens kanalų atnaujinimui ir kitiems darbams, kasmet reikia skirti nemažiau nei 1,4 mln. litų 1000-čiui hektarų durpių kasybos ploto. - Durpių pramonei, kaip identiškai žemės ūkio pramonės šakai, reikalingos didelės lėšos dyzeliniam kurui, kurios nėra Valstybės subsidijuojamos. Vienam m3 durpių pagaminti, vidutiniškai reikia vieno litro dyzelino (~2,60 Lt). Vidutinė durpių bendrovė pagamina apie 200.000 m3 durpių per sezoną. - Reikalingos didelės apyvartinės lėšos papildomiems durpių produktų ingradientams pirkti, pavyzdžiui - trąšos, jų sunaudojama labai daug ir kurios dabar pabrango apie tris kartus. Taip pat molio miltai ir kitos brangios importuojamos cheminės ar įpakavimo medžiagos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomone buvo tokia, kad reikia išbraukti žodžius „mažaskaidės“ ir „kitos“, palikti vieną durpių apmokestinimo tarifą – 0,90 Lt / m3 ir – 0,84 Lt / m3, kai telkinys yra išžvalgytas naudotojo lėšomis. Vyriausybės nuomone, esant mišriam durpių klodo tipui, durpių skirstymas į mažaskaides ir kitas durpes yra netikslus, todėl durpių išteklius skirtingai apmokestinti – nederėtų. Nustačius vieną tarifą visoms durpėms, būtų išspręsta išteklių apskaitos ir šio mokesčio kontrolės problema, sumažėtų mokesčio mokėtojų laiko sąnaudos. Taigi, po ilgų diskusijų 2009-06-18 Seimo sesijoje, Parlamento nariai nubalsavo už įstatymo pakeitimo projektą, kuris skamba sekančiai: „Mokesčio mokėtojai, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo užpildyti metines mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, vasario 1 dienos.“ Mokesčio tarifas bus bendru pavadinimu „DURPĖS“ – 0,62 lito už kub. metrą ir 0,56 Lt, kai ištekliai išžvalgyti paties mokesčio mokėtojo lėšomis. Įstatymas įsigalioja nuo 2010 metų sausio 1 dienos. ***
Gerald Schmilewski Be durpių nėra sodininkystės Nors šioje srityje dirbantiems žinoma jau seniai, bet tik dabar tyrimais buvo įrodyta, kad be kultūrinių durpių substratų neįmanoma jokia moderni sodininkystė Europos sąjungoje. „Durpių ir substratų gamybos svarba sodininkystei Europos sąjungoje (ES)“ – tokiu pavadinimu EPAGMA (Europos durpių ir kultūrinių substratų asociacija) užsakė parengti studiją, kuri taipogi bus pristatoma sprendimus priimančioms institucijoms bei komitetams Briuselyje ir kituose miestuose, o taip pat įvairioms susidomėjimą pareiškusioms interesantų draugijoms. 2004 m. bendrovė Klasmann-Deilmann buvo viena iš EPAGMA narių-įsteigėjų, šiai asociacijai taip pat priklauso ir UAB „Šilutės durpės“. Viena konsultacinė firma Liuksemburge gavo užsakymą, kuo išsamiau surinkti duomenis apie durpių ir substratų produkciją Europos Sąjungoje. Buvo sudarytas išsamus klausimynas, kuris buvo išsiųstas į 16-a šalių durpių bei substratų žinovams ir atitinkamai užpildytas padedant specialistams. Prasidėjo platus mokslinis tyrimas, siekiant papildomai surinkti svarbios informacijos apie Europos sodininkystę. Durpių ir substratų ekonomika Europos Sąjungoje Kultūrinių substratų gamintojai naudoja gausybę žaliavų ir priedų, kad galėtų pagaminti optimaliai pritaikytą produktą. Svarbiausios žaliavos produktų gamybai yra durpės, kompostas, kokoso riešutų produktai, medienos plaušai, molis, perlitas, smėlis ir kiti. Pagrindiniai maišomi priedai yra kalkės ir trąšos. Durpių ir substratų pramonininkams Europoje visada kaip iššūkis išmetamas teiginys, esą durpės kultūriniuose substratuose yra lengvai pakeičiamos kita žaliava, kas reikštų – be jų galima išsiversti. Bet, deja, tai neteisinga. Tiesa yra tokia, kad daugelį iš vadinamųjų „alternatyvių žaliavų“ prasminga naudoti substratuose tik tuomet, jei pagrindinis komponentas yra durpės. Priešingu atveju neretai rizikuojame kokybe arba tuomet substratų pasiūla neatitinka paklausos Europos Sąjungos mastu. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie žaliųjų atliekų kompostą, kaip ir apie žievių mulčią bei medienos plaušus. Tai, jog Europos Sąjungoje durpės yra svarbi kultūrinių substratų ir žemių gėlėms sudėtinė žaliava, paliudija skaičiai EPAGMA studijoje. Vis dėlto, durpininkystė tiek Vokietijoje, tiek ir visoje Europoje, turi mažiausiai veiksnių eksploatuojant pelkes. Mat istoriškai taip jau yra susiklostę, kad pelkės pagrinde priklauso žemės ir miškų ūkiams. Palyginimui keletas skaičių: Pelkynai pasaulyje : 4.000.000 km² = 100 % (visi pelkių tipai) Durpių gavyba pasaulyje: 2,000 km² = 0,05 % visų pelkynų pasaulyje Pelkynai ES: 282.000 km² = 100 % (visi pelkių tipai) Durpių gavyba ES: 1.200 km² = 0,4 % ES mastu EPAGMA tyrinėjimai atskleidė, kad 2005 m. ES buvo iškasta iš viso 64 mln. m³ durpių, iš kurių 75% Suomijoje, Airijoje ir Vokietijoje (1 graf.)
Tačiau ne visi iškasami kiekiai yra panaudojami vien tik kultūrinių substratų ir žemių gėlėms gamyboje (2 graf.) Tokios šalys kaip Suomija, Airija ir Švedija naudoja didžiąją dalį durpių žaliavos panaudoja energijos gamybai. Dar kitur durpės naudojamos dirvožemio pagerinimui, kaip durpių kraikas, aktyviosios anglies gamyboje arba netgi gaminant Škotišką viskį. 3-iam grafike pavaizduotas durpių sunaudojimas atskirose šalyse. Atkreipkite dėmesį, į tai jog išvardintos vadinamosios šalys-vartotojos, t.y. Austrija, Belgija, Ispanija, Italija ir Nyderlandai, yra priklausomos nuo durpių importo, praktiškai visus kiekius naudoja substratų ir gėlių žemės gamybai.
Durpės atlieka pagrindinį vaidmenį substratų gamyboje Dėl savo išskirtinių savybių durpės yra svarbiausias pagrindas substratų sodininkystės pramonei gamyboje. Kasmet ES pagaminama apie 22 mln. m³ kultūrinių substratų, iš jų 86 % sudaro durpės. Visos kitos naudojamos žaliavos sudaro 14%, iš kurių maždaug 0,7 mln. m³ mineraliniai substratai (4 graf.).
Sodininkystės pramonė visame pasaulyje pagrindinį dėmesį skiria šviežio vartojimo produktams (daržovėms ir vaisiams), dekoratyviniams augalams (vazoniniams ir skintoms gėlėms), taip pat krūmams ir žoliniams daugiamečiams augalams (5 graf.). Jeigu palygintume gėlių ir kitų augalinių kultūrų auginimą pasauliniu mastu, tai Europai tenka didžioji dalis rinkos – 38 %, nors čia yra tik 9% sodinimui tinkamos žemės. O tokio didelio produktyvumo priežastis yra intensyvi augalininkystė šiltnamiuose, kuriai substratai vaidina svarbų vaidmenį.
71 % visų ES gaminamų kultūrinių substratų (virš 37 mln. m³) lieka gamintojo šalyje, 25 % eksportuojama ES teritorijoje ir 4 % už ES ribų. Vokietijoje pagamintų substratų ir žemių gėlėms (9 mln. m³) atitinkamai 47 % lieka vietinėje rinkoje, 46 % – ES rinkai ir 7% šalim už ES ribų. Taigi Vokietija yra stipriai orientuota į eksportą, taipogi kalbant ir apie kultūrinius substratus. Mėgėjiška sodininkystė Europos Sąjungos mastu mėgėjiškoje sodininkystėje žemių gėlėms ir augalinėms kultūroms gamyboje naudojama jau daugiau kitų sudėtinių žaliavų (31%). Bet ir čia durpės bendrai sudaro didžiausią procentinę dalį – 69 % (6 graf.). Norint šalia durpių naudoti ir kitas sudėtines medžiagas, reikia turėti pakankamus jų kiekius ir gerą jų kokybę. Tačiau tai aktualu labiau mėgėjiškos sodininkystės srityje, o ne profesionalios sodininkystės pramonėje.
Substratų pradinės žaliavos ES Kitas neseniai atliktas tyrimas, kuris buvo koordinuojamas Tarptautinės durpininkų asociacijos (IPS) II-osios komisijos, atskleidė 7-ame grafike santraukoje pateikiamus tyrimo rezultatus. Žaliavos suskirstytos į keturias medžiagų grupes:
Substratai, kurių sudėtyje nėra durpių (išskyrus mineralinę vatos paklotus) užima antraeilį vaidmenį, daugiau naudojama kitų medžiagų.
Darbuotojai ir apyvarta Per visą Europos Sąjungą substratų gamybos pramonėje dirba apie 11.000 darbuotojų (įskaitant puse etato dirbančius ir sezoninius darbuotojus), kurie dirba vien tik substratų bei žemių gėlėms gamyboje. Čia suskaičiuoti visi darbuotojai, dirbantys tiek durpių žaliavos gavyboje, tiek substratų gamyboje, tiek tyrimuose ir išvystyme, ir taipogi rinkodaroje ir realizacijoje. Deklaruota metinė apyvarta (skaičiuojant iš gamyklos) 2005 m. sudarė maždaug 1,3 mlrd. eurų. Europos dekoratyvinės augalininkystės ir medelynų sferose pilnu etatu dirba kur kas daugiau nei 173.000 darbuotojų. Daržininkystėje dirba 600.000 žmonių. ES veikia 62.000 vazoninių ir skintų gėlių įmonių, 18.000 medelynų ir 398.000 įmonių, kurios augina daržoves. Moderni europietiška sodininkystė yra beatodairiškai lygiai taip pat priklausoma nuo kokybiškų kultūrinių durpių substratų, kaip ir nuo vandens bei trąšų. Be durpių nėra ir sodininkystės! ***
Šių metų vasario 27 dieną Botanikos instituto patalpose – Verkių rūmuose, įvyko visuotinis asociacijos narių susirinkimas.
Asociacijos Prezidentas, Albinas Černauskas, pristatė metinę asociacijos veiklos ataskaitą už 2008 metus. Patvirtinta asociacijos išlaidų sąmata 2009 metams. Nariai aktyviai diskutavo apie 2009 metų tikslus, gamtos išteklių mokestį, dyzelinio kuro akcizo klausimus. Pristatyti galimi nauji asociacijos nariai ir rėmėjai. Išrinkta 2009 metų revizorė, UAB ,,Patyrio samana" vyr. finansininkė - Julija Stundienė.
Susirinkimo akimirkos.
|
 Klasmann-Deilmann GmbH Tel. +49 (0)59 37-31-0 Fax +49 (0)59 37-31-279 Email: info@klasmann-deilmann.de |
 Bol Peat BV Nieuwe Waterwegstraat 34, Postbus 318, NL - 3100 AH Schiedam Phone +31 (0) 10-4267666, Fax +31 (0) 10-4731429 E-mail: info@bolpeat.nl |
 INTERNATIONAL PEAT SOCIETY |
Sprendimas- Infoweb
