Kodėl pranešimai spaudai vis dar veikia kaip raketa
Gyvename laikais, kai socialiniai tinklai, influenceriai ir TikTok videai užvaldo pasaulį, bet žinote ką? Senas geras pranešimas spaudai vis dar gali sukelti tokį triukšmą, kokio jokia Instagram story nepasiekė. Tik reikia žinoti, kaip tai padaryti taip, kad žurnalistai neišmestų jūsų laiško į šiukšlių dėžę po pirmo sakinio.
Pranešimas spaudai – tai ne tik formalus dokumentas, kuriame išdėstote faktus. Tai jūsų bilietas į žiniasklaidos pasaulį, galimybė papasakoti savo istoriją taip, kad ją norėtų perpasakoti kiti. Ir kai tai pavyksta – jūsų žinutė pasiekia ne šimtus, o tūkstančius, o kartais ir milijonus žmonių. Visiškai nemokamai.
Kas daro pranešimą spaudai nepralenkiamu
Pirmiausia turite suprasti, kad žurnalistai gauna dešimtis, o kartais ir šimtus pranešimų spaudai per dieną. Jūsų užduotis – išsiskirti iš minios. Bet ne šūkavimu ar blizgučiais, o tikra verte.
Geras pranešimas spaudai turi vieną pagrindinį ingredientą – naujieną. Ne jūsų nuomonę apie pasaulį, ne ilgą įmonės istoriją nuo įkūrimo, o tikrą, šviežią, aktualią informaciją, kuri skaitytoją ar žiūrovą privers sustoti ir pasakyti „Oi, įdomu!”.
Pavyzdžiui, jei esate kavinė, pranešimas „Atidarėme naują kavinę” – nuobodus. Bet „Pirmoji Lietuvoje kavinė, kurioje kavą ruošia dirbtinis intelektas pagal jūsų nuotaiką” – štai tai jau kažkas! Matote skirtumą? Viena yra paprasta informacija, kita – istorija.
Struktūra, kuri veikia geriau nei bet kuri kita
Dabar pereikime prie konkrečių dalykų. Pranešimas spaudai turi turėti aiškią struktūrą, bet ne tokią, kuri primintų biurokratinį dokumentą. Štai kaip tai turėtų atrodyti:
Antraštė – ji turi būti trumpa, aiški ir intriguojanti. Ne „Pranešimas spaudai dėl naujo produkto”, o „Lietuvos startuolis sukūrė programėlę, kuri sutaupo 3 valandas per dieną”. Jausite skirtumą?
Pirmasis paragrafas – čia turite atsakyti į visus svarbiausius klausimus: kas, ką, kada, kur, kodėl ir kaip. Žurnalistas turi galėti perskaityti tik šį paragrafą ir jau suprasti visą istoriją. Jei jis susidomės – skaitys toliau. Jei ne – bent jau turės pagrindą trumpai žinutei.
Antrasis ir trečiasis paragrafai – čia plečiate istoriją. Pridedате konteksto, statistikos, citatos iš vadovo ar eksperto. Bet neperkraukite! Kiekvienas sakinys turi turėti prasmę.
Citata – būtinai įtraukite bent vieną gyvenimišką citatą. Ne „Džiaugiamės šia galimybe”, o kažką tikro, žmogiško. „Kai pradėjome šį projektą, visi sakė, kad esame pamišę. Dabar tie patys žmonės klausia, kaip mes tai padarėme” – tokia citata veikia.
Rašymo paslaptys, kurių nemoko mokyklose
Rašydami pranešimą spaudai, pamirškite viską, ko mokėtės lietuvių kalbos pamokose apie sudėtingus sakinius ir gražius žodžius. Čia reikia aiškumo ir paprastumo.
Naudokite trumpus sakinius. Tikrai trumpus. Matote? Štai taip. Ilgi, vingiuoti sakiniai su daugybe įterptinių žodžių ir sudėtingų konstrukcijų tik apsunkina skaitymą ir sumažina tikimybę, kad jūsų pranešimas bus pastebėtas.
Vengiate žargono kaip maro. Jei jūsų pramonėje naudojami specifiniai terminai, paaiškinkite juos taip, kad suprastų jūsų močiutė. Nes žurnalistas, kuris rašo apie jūsų sritį, galbūt nėra ekspertas ir jam reikia paprastumo.
Skaičiai – jūsų geriausias draugas. Vietoj „didelis augimas” rašykite „150% augimas per metus”. Vietoj „daug klientų” – „5000 klientų per pirmą mėnesį”. Konkretumas kuria patikimumą.
Kada ir kaip siųsti, kad būtumėte pastebėti
Turite puikų pranešimą spaudai? Puiku! Bet jei jį išsiųsite penktadienio vakarą prieš ilgus savaitgalio, jis paskęs kitų laiškų jūroje. Laikas – kritiškai svarbus.
Geriausi laikai siųsti pranešimus spaudai yra antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais, nuo 9 iki 11 valandos ryto. Kodėl? Nes žurnalistai tuo metu planuoja dienos darbus, ieško istorijų ir yra labiausiai atviri naujienoms.
Pirmadieniai yra per chaotiški – visi grįžta po savaitgalio ir turi krūvą darbų. Penktadieniais visi jau galvoja apie savaitgalį. O savaitgaliais dirba tik nedidelė dalis žurnalistų, daugiausia naujienų portaluose.
Bet yra išimtis! Jei jūsų naujiena yra labai aktuali ir laiko jautri, siųskite iš karto. Geriau išsiųsti pirmadienio rytą, nei laukti antradienio ir prarasti aktualumą.
Platinimo kanalai ir strategijos, kurios tikrai veikia
Dabar prie smagiausios dalies – kaip pasiekti žurnalistus. Yra keletas būdų, ir geriausia strategija – naudoti juos visus kartu.
Tiesioginis el. paštas – tai vis dar efektyviausias būdas. Bet ne masinis siuntimas visiems iš eilės! Sudarykite sąrašą žurnalistų, kurie rašo apie jūsų temą, ir siųskite jiems asmeniškai. Taip, tai užima daugiau laiko, bet rezultatai bus daug geresni.
Kai rašote el. laišką, tema turi būti intriguojanti. Ne „Pranešimas spaudai”, o „Nauja: dirbtinis intelektas dabar prieinamas ir mažoms įmonėms”. Pirmame sakinyje pasakykite, kodėl ši naujiena svarbi būtent tam žurnalistui ir jo auditorijai.
Pranešimų spaudai platformos – yra specialių platformų, kur galite įkelti savo pranešimą ir jis pasieks šimtus žurnalistų automatiškai. Lietuvoje populiarios tokios platformos kaip ELTA, BNS, o tarptautiniu mastu – PR Newswire ar Business Wire. Taip, jos kainuoja, bet pasiekia plačią auditoriją.
Socialiniai tinklai – nepamirškite, kad žurnalistai taip pat naudoja Twitter, LinkedIn ir kitas platformas. Paskelbkite savo naujieną ten, pažymėkite atitinkamus žurnalistus ar žiniasklaidos kanalus. Kartais tai gali sukelti susidomėjimą.
Kaip sekti rezultatus ir tobulėti
Išsiuntėte pranešimą spaudai? Puiku! Bet darbas dar nesibaigė. Dabar prasideda stebėjimo ir analizės fazė.
Pirmiausia, stebėkite, kas atsitinka. Ar kas nors paskelbė jūsų naujieną? Ar gaunate skambučių ar el. laiškų iš žurnalistų? Jei taip – puiku! Būkite pasirengę greitai atsakyti į papildomus klausimus ar suteikti daugiau informacijos.
Naudokite Google Alerts su savo įmonės pavadinimu ar pagrindiniais raktažodžiais. Taip sužinosite, kai kas nors paminės jus žiniasklaidoje. Taip pat galite naudoti specializuotas media monitoring platformas, bet jos paprastai brangios.
Skaičiuokite rezultatus. Kiek publikacijų gavo jūsų pranešimas? Kokia jų apimtis? Kokia auditorija? Ar tai buvo tiksliniai leidiniai? Šie duomenys padės jums suprasti, kas veikia ir kas ne.
Jei jūsų pranešimas negavo dėmesio – neišsigąskite. Tai normalu, ypač pradžioje. Analizuokite, kas galėjo būti ne taip. Gal antraštė buvo per nuobodi? Gal naujiena nebuvo pakankamai aktuali? Gal išsiuntėte netinkamu laiku? Mokykitės iš klaidų ir bandykite dar kartą.
Santykiai su žurnalistais – ilgalaikė investicija
Štai ko daugelis nesupranta: pranešimas spaudai – tai ne vienkartinis dalykas. Tai dalies didesnės strategijos, kuri vadinama santykiais su žiniasklaida.
Pradėkite kurti santykius su žurnalistais dar prieš jiems ko nors reikia. Sekite juos socialiniuose tinkluose, komentuokite jų straipsnius (konstruktyviai!), dalinkitės jų turiniu. Kai jie parašys kažką įdomaus apie jūsų sritį, parašykite jiems trumpą laišką su padėka ar papildoma įžvalga.
Kai žurnalistas kreipiasi į jus su klausimais – atsakykite greitai. Net jei tai ne apie jūsų pranešimą spaudai, o apie bendrą temą. Būkite naudingas šaltinis. Taip užsidirbsite reputaciją kaip patikimas ekspertas, ir kitą kartą tas žurnalistas pirmiausia kreipsis į jus.
Niekada, girdite, NIEKADA neprašykite peržiūrėti straipsnį prieš publikavimą. Tai didžiausias įžeidimas žurnalistui. Galite paprašyti patikrinti faktus ar citatas, bet ne redaguoti visą tekstą. Žurnalistai turi redakcinę laisvę, ir tai reikia gerbti.
Kai viskas susideda į vieną paveikslą
Matote, pranešimų spaudai rašymas ir platinimas nėra raketų mokslas, bet tai tikrai yra menas. Menas suprasti, kas įdomu žmonėms, kaip papasakoti istoriją taip, kad ji būtų verta perpasakojimo, ir kaip pasiekti tuos, kurie gali ją išplatinti.
Svarbiausias dalykas, kurį turite įsiminti – viskas sukasi apie vertę. Ne jūsų įmonės vertę, o vertę, kurią jūsų naujiena suteikia skaitytojui. Jei galite atsakyti į klausimą „Kodėl tai turėtų rūpėti žmonėms?” – jūs jau pusiaukelėje į sėkmę.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Parašykite savo pirmą pranešimą spaudai apie kažką tikrai įdomaus, kas vyksta jūsų įmonėje ar organizacijoje. Nesivaržykite būti drąsūs ir kūrybiški. Išsiųskite keliems žurnalistams, kurie rašo apie jūsų temą. Stebėkite, kas atsitinka. Mokykitės. Tobulėkite.
Ir atminkite – kiekvienas pranešimas spaudai yra galimybė. Galimybė papasakoti savo istoriją, pasiekti naujų žmonių, padaryti įtaką. Nenusiminkite, jei pirmi bandymai neduoda rezultatų. Net patyrę PR specialistai ne visada pataiko į dešimtuką. Bet tie, kurie nepasiduoda ir toliau bando, anksčiau ar vėliau sulaukia savo momento.
Taigi, ką dabar darysite? Sėdėsite ir galvosite apie tai, ar bandysite? Tikiu, kad pasirinsite antrą variantą. Nes jūsų istorija verta būti išgirsta, o pranešimas spaudai gali būti tas raktas, kuris atvers duris į plačią auditoriją. Pirmyn ir sėkmės!