Dirbtinio intelekto atėjimas į Lietuvos viešąjį sektorių
Lietuvos savivaldybės šiandien susiduria su iššūkiu, kuris dar prieš penkerius metus atrodė kaip mokslinės fantastikos scenarijus. Dirbtinis intelektas nebėra vien technologijų entuziastų žaidimų aikštelė – jis tampa realiu įrankiu, keičiančiu tai, kaip viešosios institucijos aptarnauja gyventojus, tvarko dokumentus ir priima sprendimus.
2025 metais situacija Lietuvoje yra gana įdomi. Turime savivaldybių, kurios jau aktyviai eksperimentuoja su AI sprendimais, ir turime tokių, kurios vis dar svajoja apie paprastą dokumentų valdymo sistemos atnaujinimą. Šis atotrūkis nėra vien technologinis – jis atspindi skirtingą požiūrį į viešojo administravimo ateitį ir skirtingą pasirengimo lygį keistis.
Reikia pripažinti, kad Lietuvos savivaldybės nėra vienalytė grupė. Didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda – turi daugiau išteklių ir drąsos eksperimentuoti. Mažesnės savivaldybės dažnai laukia, kol kas nors išbandys technologijas pirmiau, ir tik tada atsargiai žvelgia į galimybes. Tačiau būtent dabar vyksta lūžis, kai AI įrankiai tampa pakankamai prieinami ir suprantami, kad juos galėtų įdiegti net ir nedidelės administracijos.
Chatbotai ir virtualūs asistentai: pirmoji sąlyčio linija su gyventojais
Daugelis Lietuvos savivaldybių pirmąjį žingsnį į AI pasaulį žengė per chatbotus. Tai logiška, nes gyventojai nuolat užduoda tuos pačius klausimus: kaip gauti pažymą, kur mokėti mokesčius, kada veža šiukšles. Tokių užklausų srautas užgožia darbuotojus, kurie galėtų spręsti sudėtingesnius klausimus.
Vilniaus miesto savivaldybė viena pirmųjų Lietuvoje įdiegė AI paremtą virtualų asistentą, kuris gali atsakyti į šimtus skirtingų klausimų apie savivaldybės teikiamas paslaugas. Svarbu tai, kad šis asistentas veikia ne pagal iš anksto užprogramuotus atsakymus, o naudoja natūralios kalbos apdorojimą. Tai reiškia, kad gyventojas gali užduoti klausimą savo žodžiais, o ne ieškoti tinkamo meniu punkto.
Praktiškai tai atrodo taip: gyventojas rašo „Noriu gauti pažymą apie nekilnojamąjį turtą”, ir sistema ne tik supranta, ko prašoma, bet ir gali paklausti patikslinančių klausimų, pasiūlyti elektroninį formą užpildyti iš karto arba nukreipti į atitinkamą skyrių, jei reikalinga asmeninė konsultacija. Tokios sistemos mokosi iš kiekvieno pokalbio ir nuolat tobulėja.
Kaunas išbandė kiek kitokį požiūrį – jų AI asistentas integruotas ne tik į savivaldybės svetainę, bet ir į populiarias pranešimų platformas. Gyventojai gali rašyti savivaldybei per Facebook Messenger ar WhatsApp ir gauti atsakymus realiuoju laiku. Tai ypač svarbu jaunesniems gyventojams, kurie retai lankosi oficialiose svetainėse, bet aktyviai naudojasi socialiniais tinklais.
Vis dėlto reikia būti realistams – ne viskas vyksta sklandžiai. Lietuvių kalba yra sudėtinga AI sistemoms, ypač dėl linksnių gausos ir žodžių tvarkos lankstumo. Ankstyvosios chatbotų versijos kartais pateikdavo absurdiškus atsakymus arba tiesiog negalėdavo suprasti klausimo. Bet technologija sparčiai tobulėja, ir 2025 metais lietuvių kalbos apdorojimo kokybė yra nepalyginamai geresnė nei prieš dvejus metus.
Dokumentų apdorojimas ir automatizuotas sprendimų priėmimas
Dokumentų srautai yra savivaldybių kasdienybė. Prašymai, skundai, paraiškos, pažymos – visa tai reikalauja laiko, dėmesio ir tikslaus procedūrų laikymosi. Čia dirbtinis intelektas gali sutaupyti milžinišką kiekį darbo valandų.
Šiaulių savivaldybė pradėjo naudoti AI sistemą, kuri automatiškai klasifikuoja gaunamą korespondenciją. Sistema skaito dokumentą, nustato jo tipą, tematiką ir automatiškai nukreipia atsakingam skyriui. Tai gali atrodyti kaip smulkmena, bet kai per dieną gauni šimtus dokumentų, tokia automatizacija leidžia sutaupyti kelias valandas kasdien.
Dar įdomesnis dalykas – automatizuotas pirminių sprendimų priėmimas. Pavyzdžiui, kai gyventojas prašo leidimo statyti nedidelį šiltnamį savo sklype, sistema gali automatiškai patikrinti, ar sklypas atitinka reikalavimus, ar nėra apribojimų, ar pateikti visi reikalingi dokumentai. Jei viskas tvarkoje, sistema gali sugeneruoti teigiamą sprendimą, kurį darbuotojas tik peržiūri ir patvirtina. Jei yra problemų – nukreipia žmogui išsamesniam vertinimui.
Svarbu pabrėžti, kad Lietuvoje dar nesiruošiama perduoti visų sprendimų mašinoms. AI čia veikia kaip pagalbininkas, atliekantis rutiną ir paruošiantis medžiagą, bet galutinį žodį vis tiek taria žmogus. Tai ypač svarbu sudėtingose situacijose, kur reikia įvertinti kontekstą, etinius aspektus ar ypatingas aplinkybes.
Panevėžio savivaldybė eksperimentuoja su dokumentų turinio analize. Jų AI sistema gali perskaityti ilgą skundą ar pasiūlymą ir automatiškai išskirti pagrindinius punktus, susijusius teisės aktus, ankstesnius panašius atvejus. Darbuotojas gauna ne 15 puslapių tekstą, o struktūrizuotą santrauką su pagrindinėmis detalėmis. Tai leidžia greičiau suprasti situacijos esmę ir priimti kokybiškesnį sprendimą.
Duomenų analizė miesto planavimui ir sprendimų priėmimui
Viena iš galingiausių AI galimybių viešajame sektoriuje yra gebėjimas analizuoti milžiniškus duomenų kiekius ir rasti įžvalgas, kurių žmogus niekada nepastebėtų. Lietuvos savivaldybės kaupia daugybę duomenų – apie eismą, komunalines paslaugas, gyventojų kreipimąsi, aplinkos kokybę. Bet dažnai šie duomenys tiesiog guli archyvuose, neišnaudojami.
Vilnius investavo į AI paremtą eismo valdymo sistemą. Ji analizuoja duomenis iš šimtų kamerų ir jutiklių realiuoju laiku, prognozuoja spūstis ir automatiškai koreguoja šviesoforų darbo režimus. Sistema mokosi iš istorinių duomenų – ji žino, kad penktadienio vakarą eismas bus intensyvesnis link Akropolio, o pirmadienio rytą – link verslo centrų. Bet ji taip pat reaguoja į neplanuotus įvykius – avariją, renginį ar netikėtą oro pasikeitimą.
Klaipėdos savivaldybė naudoja AI prognozuoti komunalinių paslaugų poreikius. Sistema analizuoja, kada ir kur dažniausiai genda vandentiekio vamzdynai, kokios oro sąlygos didina gedimų tikimybę, kokie rajonai reikalauja daugiau dėmesio. Tai leidžia planuoti prevencinę priežiūrą, o ne tik reaguoti į problemas, kai jos jau įvyksta.
Įdomus pavyzdys yra Alytaus savivaldybės projektas, kuriame AI analizuoja gyventojų kreipimąsi ir skundus, ieškodama sisteminio pobūdžio problemų. Jei staiga padaugėja skundų dėl triukšmo tam tikrame rajone, sistema tai pastebi ir signalizuoja. Jei keliuose vietose žmonės skundžiasi panašiomis problemomis, sistema gali identifikuoti bendrą priežastį, kuri kitaip liktų nepastebėta.
Tokia analizė padeda ne tik reaguoti į problemas, bet ir planuoti investicijas. Kur reikia naujo darželio? Kur būtina rekonstruoti kelius? Kuriose vietose trūksta žalių zonų? AI gali apdoroti demografinius duomenis, gyventojų kreipimąsi, infrastruktūros būklės duomenis ir pasiūlyti pagrįstas rekomendacijas.
Personalo valdymas ir vidaus procesų optimizavimas
Dirbtinis intelektas keičia ne tik tai, kaip savivaldybės bendrauja su gyventojais, bet ir tai, kaip jos organizuoja savo vidinį darbą. Personalo valdymas, darbo laiko planavimas, mokymų organizavimas – visa tai gali būti efektyviau su AI pagalba.
Kai kurios Lietuvos savivaldybės pradėjo naudoti AI sistemas, kurios padeda planuoti darbuotojų darbo laiką atsižvelgiant į darbo krūvio svyravimus. Sistema analizuoja, kada būna daugiausiai lankytojų, kada intensyviausias telefono skambučių srautas, ir siūlo optimalų grafiką. Tai leidžia užtikrinti, kad piko metu būtų pakankamai darbuotojų, o ramesnėmis valandomis žmonės galėtų atlikti kitus darbus.
Įdomus AI pritaikymas yra mokymų personalizavimas. Sistema gali analizuoti kiekvieno darbuotojo kompetencijas, darbo rezultatus, mokymų istoriją ir siūlyti individualius mokymų planus. Vienam galbūt reikia pagilinti žinias apie naujus teisės aktus, kitam – patobulinti skaitmeninių įgūdžių, trečiam – išmokti dirbti su nauja sistema.
Panevėžio savivaldybė eksperimentuoja su AI pagalba vertinant darbuotojų našumą – ne tam, kad baudų ar kontrolės, bet kad suprastų, kas trukdo efektyviai dirbti. Sistema analizuoja, kiek laiko užtrunka įvairūs procesai, kur atsiranda butelio kakleliai, kokie procesai galėtų būti automatizuoti ar supaprastinti. Tai padeda ne tik optimizuoti darbą, bet ir pagerinti darbuotojų patirtį – niekas nenori leisti pusę dienos pildydamas formas, kurias galėtų užpildyti sistema.
Svarbu paminėti, kad tokių sistemų diegimas kelia ir nerimo. Darbuotojai baiminasi, kad AI juos pakeis, kad jie taps nereikalingi. Čia labai svarbus vadovų vaidmuo – aiškiai komunikuoti, kad AI tikslas nėra pakeisti žmones, o atleisti juos nuo rutininių užduočių, kad galėtų daugiau laiko skirti darbui, kuris reikalauja žmogiškų savybių – empatijos, kūrybiškumo, sudėtingo sprendimų priėmimo.
Kalbos technologijos ir daugiakalbystė
Lietuvoje gyvena vis daugiau užsieniečių, o savivaldybės turi aptarnauti visus gyventojus nepriklausomai nuo jų kalbos. Čia dirbtinio intelekto kalbos technologijos tampa neįkainojamu įrankiu.
Vilniaus savivaldybė savo svetainėje įdiegė ne paprastą vertimą, o AI paremtą daugiakalbę sistemą. Ji gali automatiškai išversti turinį į keliolika kalbų, ir vertimo kokybė yra gerokai geresnė nei senųjų automatinių vertėjų. Bet dar svarbiau – sistema gali suprasti užklausas įvairiomis kalbomis ir atsakyti gyventojo kalba.
Praktiškai tai veikia taip: ukrainietis, kuris dar nemoka lietuvių kalbos, gali užduoti klausimą ukrainiečių kalba, ir sistema ne tik supras klausimą, bet ir atsakys ukrainietiškai. Tai labai palengvina adaptaciją naujiems gyventojams ir užtikrina, kad jie galėtų pasinaudoti savivaldybės paslaugomis.
Klaipėdos uostamiestyje, kur didelė rusiškai kalbančių gyventojų dalis, AI sistema padeda užtikrinti dvikalbę komunikaciją. Svarbu, kad tai nėra tik mechaninis vertimas – sistema supranta kontekstą, kultūrinius niuansus, administracinę terminologiją.
Dar viena įdomi sritis – kalbos atpažinimas ir transkripcija. Kai kurios savivaldybės pradėjo naudoti AI sistemas, kurios automatiškai transkribuoja posėdžius, susirinkimus, konsultacijas. Tai sutaupo daugybę laiko, kurį anksčiau reikėdavo skirti rankiniams užrašams, ir užtikrina, kad visa svarbi informacija būtų tiksliai užfiksuota.
Saugumo ir privatumo klausimai AI sistemose
Kalbant apie dirbtinį intelektą viešajame sektoriuje, neįmanoma apeiti saugumo ir privatumo klausimų. Savivaldybės tvarko jautrius gyventojų duomenis, ir bet koks nutekėjimas ar piktnaudžiavimas būtų katastrofiškas.
Lietuvos savivaldybės šiuo klausimu yra gana atsargios, ir tai yra gerai. Dauguma AI sistemų, kurios tvarko asmens duomenis, yra diegiamos su griežtais saugumo reikalavimais. Duomenys šifruojami, prieiga griežtai kontroliuojama, visi veiksmai registruojami.
Svarbus aspektas – duomenų lokalizacija. Kai kurios savivaldybės reikalauja, kad jų AI sistemos veiktų Lietuvoje esančiuose serveriuose, o ne debesyse kažkur užsienyje. Tai didina saugumo jausmą, nors kartais riboja technologines galimybes.
Privatumo klausimas yra ypač jautrus, kai kalbame apie vaizdo stebėjimo kameras su veido atpažinimo technologija. Kai kurios Europos šalys jau naudoja tokias sistemas viešosiose erdvėse, bet Lietuvoje diskusija tik prasideda. Viena vertus, tai galėtų padėti užtikrinti saugumą, ieškoti dingusių žmonių, identifikuoti nusikaltėlius. Kita vertus, kyla klausimų dėl masinio stebėjimo, privatumo pažeidimo, galimo piktnaudžiavimo.
Kol kas Lietuvos savivaldybės šią technologiją naudoja labai ribotai ir tik konkrečioms užduotims – pavyzdžiui, skaičiuoti lankytojų srautus viešosiose erdvėse, bet ne identifikuoti konkrečius asmenis. Tai protingas požiūris, leidžiantis išnaudoti technologijos naudą, bet išvengti etinių problemų.
Dar viena svarbi tema – algoritmų skaidrumas. Kai AI sistema priima sprendimus, turinčius įtakos gyventojų gyvenimui, turi būti aišku, kaip tie sprendimai priimami. Lietuvoje vis labiau akcentuojama, kad AI sistemos viešajame sektoriuje turi būti „paaiškinama AI” – tokia, kurios logika yra suprantama ir gali būti patikrinta.
Iššūkiai ir kliūtys diegiant AI savivaldybėse
Nepaisant visų galimybių, AI diegimas Lietuvos savivaldybėse susiduria su nemažai kliūčių. Pirmiausia – finansiniai ištekliai. Kokybiškos AI sistemos nėra pigios, o savivaldybių biudžetai riboti. Didelės savivaldybės gali sau leisti investuoti į naujausias technologijas, bet mažesnės dažnai neturi nei pinigų, nei kompetencijų.
Antra problema – kompetencijų trūkumas. Savivaldybėse dirba nedaug specialistų, kurie iš tiesų supranta, kaip veikia dirbtinis intelektas, kokios jo galimybės ir apribojimai. Dažnai sprendimai priimami remiantis tiekėjų pažadais, o ne realiu supratimu, ko reikia ir kas veiks.
Trečia kliūtis – organizacinė kultūra. Daugelis savivaldybių darbuotojų dirba pagal įprastus procesus dešimtmečius. Bet koks pokytis kelia pasipriešinimą, o dirbtinis intelektas atrodo kaip kažkas bauginančio ir nesuprantamo. Reikia ne tik įdiegti technologiją, bet ir pakeisti mąstymą, išmokyti žmones dirbti naujais būdais.
Ketvirta problema – teisinė bazė. Lietuvos teisė ne visada spėja už technologijų raida. Kartais neaišku, ar savivaldybė gali naudoti tam tikrą AI sprendimą, ar tai atitinka duomenų apsaugos reikalavimus, kas atsakingas, jei sistema suklysta. Reikia aiškesnių gairių ir reguliavimo.
Penkta kliūtis – integracijos su esamomis sistemomis sudėtingumas. Savivaldybės jau turi įvairias IT sistemas – dokumentų valdymo, finansų, personalo. Nauja AI sistema turi su jomis sklandžiai veikti, o tai dažnai yra techniškai sudėtinga ir brangu.
Šešta problema – duomenų kokybė. AI sistemos mokosi iš duomenų, bet jei tie duomenys yra nekokybiškai, neišsamūs ar pasenę, sistema veiks prastai. Daugelis savivaldybių turi duomenų, bet jie yra nestruktūrizuoti, skirtinguose formatuose, kartais net popieriuje. Prieš diegiant AI, reikia sutvarkyti duomenų valdymą, o tai – didelis darbas.
Kur link judame: AI ateitis Lietuvos viešajame sektoriuje
Žvelgiant į ateitį, dirbtinio intelekto vaidmuo Lietuvos savivaldybėse tik didės. Bet svarbu suprasti, kad tai nebus revoliucija per naktį – greičiau evoliucija, kai technologijos palaipsniui integruojamos į kasdienį darbą.
Artimiausiais metais tikėtina, kad dauguma Lietuvos savivaldybių turės bent bazines AI funkcijas – chatbotus gyventojų aptarnavimui, automatizuotą dokumentų klasifikavimą, duomenų analitikos įrankius. Tai taps standartu, o ne išimtimi.
Įdomesnės galimybės atsiras, kai savivaldybės pradės dalintis AI sprendimais. Vietoj to, kad kiekviena savivaldybė kurtų savo chatbotą, galėtų būti sukurta bendra platforma, kurią visos galėtų naudoti ir tobulinti. Tai sutaupytų išteklius ir pagreitintų diegimą.
Tikėtina, kad atsirastų daugiau specializuotų AI sprendimų konkrečioms sritims – socialinei paramai, švietimui, aplinkosaugai, urbanistikai. Pavyzdžiui, AI sistema, kuri padeda socialiniams darbuotojams identifikuoti šeimas, kurioms reikia pagalbos, arba sistema, kuri analizuoja mokyklų duomenis ir padeda gerinti švietimo kokybę.
Svarbi kryptis – prognozavimas ir prevencija. Vietoj to, kad reaguotų į problemas, savivaldybės galės jas numatyti ir užkirsti kelią. AI gali prognozuoti, kur tikėtina socialinių problemų koncentracija, kur padidės nusikalstamumo rizika, kur reikės infrastruktūros investicijų.
Dar viena įdomi sritis – piliečių dalyvavimas ir demokratija. AI gali padėti analizuoti visuomenės nuomonę, identifikuoti gyventojų prioritetus, palengvinti konsultacijas dėl svarbių sprendimų. Pavyzdžiui, sistema galėtų analizuoti tūkstančius komentarų apie planuojamą projektą ir išskirti pagrindinius rūpesčius bei pasiūlymus.
Technologijos tobulės, bet svarbiausias iššūkis bus ne techninis, o žmogiškasis. Kaip užtikrinti, kad AI tikrai tarnautų visuomenės interesams? Kaip išlaikyti žmogišką prieskonį viešajame administravime? Kaip užtikrinti, kad technologijos mažintų, o ne didintų nelygybę?
Atsakymai į šiuos klausimus priklausys nuo to, kaip mes – visuomenė, politikai, administracija – primsime sprendimus šiandien. Dirbtinis intelektas yra įrankis, galingas ir perspektyvus, bet įrankis. Svarbiausia ne tai, ką jis gali, o tai, kaip mes jį naudosime. Lietuvos savivaldybės turi unikalią galimybę tapti pavyzdžiu, kaip technologijas diegti atsakingai, efektyviai ir žmogui orientuotai. Kelias nėra paprastas, bet tikrai verta juo eiti.