2015-10-14 Naujienos

Vietiniai energijos ištekliai - ateities energetikai

Vietiniai energijos ištekliai - ateities energetikai

Rugsėjo 30 dieną Estijos parlamente (Riigikogu) vyko konferencija “Vietinių kuro rūšių vaidmuo ateities Europos energetikoje”. Renginio dalyvius sveikinęs Estijos parlamento Ekonomikos komiteto pirmininkas Toomas Kivimägi pabrėžė, kad estai puikiai supranta vietinių energijos išteklių svarbą tiek šalies energetikai, tiek valstybės ekonomikai. Šalyje tradiciškai naudojami reikšmingi kiekiai vietinių skalūnų, o pastaraisiais metais skatinama ir vis plačiau naudojama biokuro, durpių, komunalinių atliekų ir kitų prieinamų resursų panaudojimas šilumos bei elektros gamybai.

Estijos atstovai pateikė pavyzdžius, kad tuose miestuose, kur šilumai gaminti naudojamos durpės, šildymo kainos mažiausios. Kartu su šiluma iš durpių gaminant ir elektrą (efektyvi kogeneracija) ir ją parduodant rinkoje, gamintojui už kiekvieną MWh Estijoje primokama 31,96 EUR. Jeigu elektra atitinkamai gaminama iš brangesnio biokuro, tai priemoka prie rinkos kainos siekia 53,69 EUR/MWh. Tai paskatino investuotojus pastatyti kogeneracines elektrines, naudojančias vietines durpes ir biokurą, didžiuosiuose Estijos miestuose. Suvokdami nuosavos elektros generacijos reikšmę, estai remia investicinėmis subsidijomis ir mažesnių šildymo katilinių pritaikymą šilumos ir elektros ko-generacijai (lėšas administruoja  Aplinkosaugos investicijų fondas). Generuojant elektrą susidaro šiluma, kurią panaudojus miestų šildymui, taupoma pirminis kuras ir mažiau teršiama aplinka, lyginant su elektrinėmis, kurios šilumą išmeta į orą arba į vandenį.

Vietinio kuro panaudojimas didina energetinį saugumą, užtikrina stabilias energijos kainas ir maitinama šalies ekonomika. Pateiktas pavyzdys, kad kiekviena panaudota tona energetinių (netinkamų žemės ūkiui) durpių šalies biudžetui tiesiogiai atneša 10-12 EUR įplaukų. Dar didesnė netiesioginė fiskalinė nauda gaunama, sukuriant naujas darbo vietas, mažinant energijos importą ir panašiai. Svarbiausia, kad energijai išleidžiami vartotojų pinigai lieka šalyje. Estų nuomone, parama vietinių išteklių naudojimui – tai iš esmės pasidalijimas pinigais, kuriuos, nieko nedarant, tiesiog tektų sumokėti kitoms šalims už importuojamus energijos išteklius.

Ilgametis Europos Komisijos patarėjas profesorius Derek Taylor, analizuodamas 2014 metais Europos Tarybos patvirtintas sekančių penkerių metų prioritetinės veiklos kryptis, detalizavo vieną iš 5 prioritetų „Energetikos ir klimato politika“. Šios politikos tikslas - sukurti „Energetinę Sąjungą“, kuri savo piliečiams ir verslui užtikrintų saugią, darnią konkurencingą ir prieinamą energetiką. Siekiant šių tikslų, atrodo, kad energetinis saugumas šiame nestabiliame pasaulyje bus didžiausias iššūkis, nes dabar Europos Sąjunga importuoja 53 % reikalingų energijos išteklių, išleisdama tam apie 400 milijardų EUR per metus. Kad sumažinti ES šalių energetinę priklausomybę nuo išorės, reikės daugiau investuoti tiek į atsinaujinančią energetiką, tiek ir plačiau naudoti turimus nuosavus iškastinio kuro išteklius. Konferencijoje dalyvavę aukšti Europos Komisijos ir atskirų šalių politikai bei valdininkai pritarė, kad vietinių išteklių platesnis panaudojimas energetikoje neišvengiamas.

Iš kitos pusės, ES planuoja „šiltnamio dujų“, pirmiausiai CO2, išmetimą į atmosferą iki 2030 metų sumažinti 40 %, lyginant su 1990 metais. Vadinasi kartu su iškastinio kuro naudojimo plėtra turės būti diegiamos ir CO2 išmetimo mažinimo priemonės. Kaip šiuo požiūriu atrodo, Lietuvoje, iš esmės, vienintelė prieinama iškastinio kuro rūšis – energetinės durpės? Estijos ir Suomijos atstovų pranešimuose buvo pateikiami tyrimų duomenys kurie liudija, kad didžiuliuose pelkėjančiuose plotuose iš augalijos nuolat formuojasi nauji durpių sluoksniai. Estų skaičiavimu (Erki Niitlaan), toks augalijos virtimo durpėmis intensyvumas siekia 1,2 tonos/ha per metus. Tai reiškia, kad Estijoje per metus susiformuoja apie 350-480 tūkstančiai tonų naujų durpių, kurios, kaip ir mediena, absorbuoja iš atmosferos anglies dvideginį. Tik durpių formavimosi trukmė kiek ilgesnė negu medienos augimo ciklas.

Šiaurės ir Baltijos šalių ekspertai ir politikai, realiai besirūpinantys nacionaline ekonomika, siekia, kad Europos Sąjungoje durpės būtų pripažįstamos, kaip lėtai atsinaujinantis energijos išteklius. Pažymėtina, kad CO2 balansą atmosferos ore labiausiai pažeidžia koncentruoto, daug anglies turinčio iškastinio kuro (akmens anglies, naftos ir gamtinių dujų) deginimas. Juk šis kuras formavosi Žemėje milijonus metų, o dabartiniais tempais naudojamas jis gali būti sudegintas per 100-200 metų! Tad klimato kaitos problemų sprendimas turi būti pirmiausiai siejamas su šio kuro ribojimu.

Estai pademonstravo, kad vietinių išteklių naudojimą skatina, ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais darbais. Konferencijos dalyviams buvo pademonstruota Tartu mieste veikianti kogeneracinė elektrinė, kuri miestą šildo ir elektrą gamina iš vietinių durpių ir biokuro. Koncerno Fortum ir vietinių partnerių investicijomis pastatyta elektrinė gamina iki 52 MW šilumos ir kartu labai efektyviai sugeneruoja iki 25 MW elektros. Dar apie 15 MW šilumos atgaunama iš dūmų juos labai ataušinus grįžtančiu iš miesto šildymo vandeniu. Kogeneracinėje elektrinėje deginamas apie 70% medienos skiedrų ir 30% durpių mišinys. Tai įprastas santykis Suomijos ir Estijos elektrinių katiluose, nes tokiomis sąlygomis geriausiai dirba katilo kūrykla ir šildomieji paviršiai. Trūkstamą šilumos kiekį žiemos metu gaminantys šildymo katilai daugiausiai degina durpes. Gamtinių dujų naudojimas sumažėjo iki visiškai nereikšmingo kiekio. Panašūs objektai jau veikia ar statomi Taline, Piarnu ir kituose Estijos miestuose.

Racionaliųjų estų pavyzdys rodo, kaip taupiai galima naudoti savo kuklias lėšas. Vietoje grandiozinių projektų ir pinigų, išdalijamų didiesiems kaimynams, jie stengiasi pasinaudoti tomis aplinkybėmis, kurias jiems sukūrė gamta ir istorija. Šiaurinėms šalims, kurioms šildymas visada bus aktualus, centralizuotas šilumos tiekimas, sukombinuotas su elektros ko-generacija ir racionalus vietinių išteklių panaudojimas, matyt, yra perspektyviausia kryptis.

Lietuva, kaip ir Estija, ryžtingai įdiegė biokurą centralizuotos šilumos gamyboje, o pagrindinė to paskata buvo valstybės politika – biokuro katilų įrengimui skiriamos investicinės subsidijos - ES paramos lėšos. Nors vietinės durpės trečdaliu pigesnės, jos mažai kam rūpi, nes ta pati valstybinė politika (šiuo atveju reguliavimas ir paramos priemonės) realiai neskatina energetikos įmonių ieškoti pigesnio kuro ir siekti mažesnių šilumos kainų.

Valstybinė politika nulems kuo taps Lietuvos didmiesčiuose esančios kogeneracinės elektrinės. Būsime tik elektros pirkėjai? Ar ir elektros gamintojai? Ar savo menkas lėšas dalinsime „gudresniems“, o savus išteklius paliksime dūlėti? Gal ateities kartoms jų jau nebeprireiks, pasaulis labai sparčiai keičiasi. Blaškymasis paskui trumpalaikius naftos ir elektros kainų „šokinėjimus“ gali padiktuoti klaidingus sprendimus. O klaidos energetikoje kainuoja brangiai. Nors „Energetinė Sąjunga“, tikėtina, bus visaapimanti, tačiau ir ten nieko nebus dalijama veltui. Kokybiškas apsirūpinimas energija negali būti vienpusiškas. Energetinių išteklių „portfelis“ turi būti mišrus. Deja, ši tema į minėtą konferenciją kviestų Lietuvos valdininkų ir politikų nesudomino.  Yra apie ką pagalvoti...

 

Dr. Valdas Lukoševičius

Įdomūs faktai:

  • iš tamsių susiskaidžiusių durpių yra gaminama aktyvuota anglis, kuri naudojama skysčių, dujų bei brangiujų metalų filtravimui nuo teršalų, tai yra, ir maisto ir geriamo vandens ir vaistų pramonėje.
  • Mūsų senoliai, ypač vaikams, apsinuodijusiems maistu, duodavo suvalgyti medžio anglies, nes jau tada pastebejo, kad anglis mažina apsinuodijimo pasekmes.
  • Lietuvoje nuo senų laikų durpės buvo naudojamos kurui. Yra duomenų, kad dar 19 a. pradžioje ten, kur stigo miškų, buvo kasamos ir kurui naudojamos durpės.
Asociacijos nariai / Durpių gamyba ir perdirbimas

Laveksa

Pagrindinė bendrovės veikla yra durpių gavyba, pardavimas, transporto paslaugos.

Sulinkiai

Pagrindinė bendrovės veikla yra durpių gavyba, perdirbimas ir prekyba.

Dr. Romas Pakalnis

Pagrindinė veikla - aplinkosauginiai moksliniai tyrimai.

Rėkyva

Pagrindinė bendrovės veikla yra durpių gavyba, perdirbimas ir prekyba.

Magma

Kietųjų naudingųjų iškasenų prognozavimas, telkinių paieška ir žvalgyba, kompiuterinis karjerų projektavimas, kasybos poveikio aplinkai vertinimas, ekogeologiniai tyrimai ir konsultacijos.

Sprendimas: Creative Partner